Artėjant trisdešimtmečiui: minimalizmas ir daiktai

Autorius BALTIC BEAUTY BLOG on . Patalpinta į Namai

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

minimalizmas

 

Sveiki, esu Karolina. Gruodžio 2 dieną man sukaks trisdešimt metų. Tuo metu Saulėjai, mano dukrai, bus neseniai suėję šeši mėnesiai, o didžiąjai dukrai bus 3 su puse. Didelė šventė, kuriai artėjant vis dažniau pamąstau, kaip pasikeičiau aš, kaip pasikeitė mano gyvenimas. Labai džiaugiuosi, kad per šiuos metu atsirado internetas, kad pasaulis jo dėka tapo daug mažesnis.

 

Bežiūrint, kaip gyvena kitų šalių šeimos, gali rasti nuostabių idėjų kaip pakeisti savo gyvenimą gerąja linkme. Taip mano gyvenime atsirado žinių apie minimalizmą, kurio pritaikymas savo gyvenimui anksčiau net nebuvo įsivaizduojamas. Minimalizmas yra gyvenimo būdas, siekiamybė, procesas, ypač mėgiamas Danijoje, Japonijoje. Šiuo metu jo siekiamybė man tapo labai artima.

Labai gerai prisimenu tą jausmą, kai išmečiau savo nunešiotą striukę studijų laikais. Kaip atsikračiau seniai nenešiotų rankinukų. Kaip išmečiau išaugtus drabužius. Laikui bėgant pastebėjau, kad uždirbama pinigų suma neturi nieko bendro su namuose esančiais daiktais ir jų kiekiu. Kaupti daiktus buvo perduodamas įprotis. Visą savo gyvenimą gyvenau butuose. Vėliau jau su savo sukurta šeima persikraustėme į namą. Daugelis daiktų keliavo iš buto į butą, iš namo į namą. Pastebėjau, kad didėjant gyvenamo ploto kvadratams daiktų kiekis nesikeitė. Daugelis iš jų erzino savo buvimu. 

Šie namai, yra mano svajonių namai ir jie nusipelno būti apsupti tik mano svajonių daiktų, keliančių man geriausias emocijas. Svarbiausia man buvo suprasti, kad minimalizmas prasideda nuo sąmoningo pirkimo reikalaujančio šiek tiek daugiau pastangų.

Labai svarbus žodis kelyje link minimalizmo yra emocija. Kartais perkame daiktus tik vedami tam tikrų emocijų. Kartais sustoji ir pagavoji, ar tas daiktas tikrai jau toks šaunus ri reikalingas, kad jį nusipirktum? Jau išmokau kiekvieną kartą pirkdama savęs kelis kartus paklausti, ar daiktas man kelia tik geras emocijas. O gal perku tik kad pirkčiau, vedama akcijos. Daiktus išmesti labai sunku, todėl pirkimas turėtų būti ypač gerai apgalvotas sprendimas. 

 

minimalizmas namai

 

Mano namų negalima apibūdinti minimalistiškais, tačiau tai man yra siekiamybė. Vieną dieną, prisimindama tą jausmą, kai išmečiau tą savo seną striukę, pradėjau vykdyti atsikratymo daiktais programą namuose. Tikrai ne tada, kai tik atsikraustėme. Truputį vėliau. Pastebėjau, kad vyras pradėjo daryti taip pat. Buvo sunku atsikratyti tik pirmųjų daiktų. Vėliau, procesas tapo lengvas ir malonus kaip ledų porcijos laižymas. Sena plaukų kaukė? Didelė žurnalų krūva? Ant patalynės dėmė? Apsipūkavęs megztinis, man neveliantis jokių teigiamų emocijų? Sofijos išaugti drabužiai? Sugedę žaislai? Viskas pradėjo palaipsniui keliauti į šiukšlių dėžę. Tikrai ne viskas vienu metu, nes toks metodas būtų psichologiškai sunkus ir varginantis, bet kiekvieną dieną atsikratymas po vieną daiktą. Kažkaip kasdien randu ko atsikratyti. Čekio, žurnalo, batų, senos keptuvės ir t.t. Reikia išmokti atsisveikinti, bet dar svarbiau išmokti tinkamai pirkti.

Kokybė ir emocija, emocija ir kokybė. Du epitetai, lydintys pirkinius, nesvarbu tai namų buities daiktas, kosmetika, maistas. 

Minimalizmo poreikis išauga augant pajamoms (koks akibrokštas) ir atsiradus poreikiui namuose kuo geriau jaustis. Auginant vaikus daug laiko praleidžiama namuose, todėl nemėgstamų, sugedusių, nereikalingų daiktų atsikratymas yra tampa daug lengvesnis ir net privalomas. Tu esi namuose ir pastebi nrointi, kad daiktai tau tarnautų ir keltų tik geras emocijas, būtų mėgiami ir netrugdytų. Atsiradus vaikų daiktams jauti, kaip namuose reikia tyro oro, vadinasi, reikia kažko atsisakyti. 

Sunkiausia atsisakyti mėgstamų daiktų. Pavyzdžiui, aš tiesiog dievinau nuostabios kokybės, nepaprasto švelnumo amerikietiškus džinsus, kuriuos pirmiausia nešiojau išeiti, vėliau jie man tarnavo namuose. Tą dieną kai jie visiškai sudilo, jaučiausi kiek nekaip, turėdama juos išmesti, tad turėjau nusipirkti naujus tokios pat kokybės ir švelnumo džinsus. Mėgstamus daiktus turėtų pakeisti nauji puikūs daiktais, o nemėgstamų tiesiog atsisakau ir jų vietoje stengiuosi nieko nepirkti. 

Daiktų atsikratymas tampa mažiau skausmingas, kai darai gerą darbą. Kažkam mūsų nemėgiamas ir nereikalingas, bet geras daiktas gali būti naudingas. Čia slypi vienas kabliukas. Dažnai daiktus atiduodu, tačiau ne visi daiktai nusipelno būti perduodami. Atiduodami daiktai taip pat gali apsunkinti tą žmogų, kuris juos priima, todėl rekomenduoju įsitikinti, kad žmogui tikrai jų reikia ir jis juos naudos. Paprašykite kokio menkniekio mainais. Pavyzdžiui, šokolado. Jei žmogus nenori mainytis, kažin, ar to daikto jam tikrai reikia. Nerekomenduoju visiškai dovanai atiduoti daiktų, nebent žmogus yra nepasiturintis arba vaikas. 

Žurnalai, patalynė, dokumentai, kosmetika, valymo priemonės, batai, drabužiai, stalčiai...Viskas reikalauja perkratymo. Tik ne per vieną dieną, nes galima nusigaluoti kaip po bulvių kasimo ir nuspręsti pamišti šitą reikalą. Nieks nenori vargti

Kokioje stadijoje dabar esu? Perėjimas prie tikrojo minimalizmo reikalauja laiko ir kažin ar aš jį ideliai kada nors įvaldysiu savo namuose, nes esame šeima, keturi žmonės, du gyvūnai neskaitant žuvytės. Minimalizmas kaip ir sportas, yra gyvenimo būdas, turi būti kiekvienos dienos siekiamybė, apgalvotas sprendimas ir pasirinkimas. Svarbiausia, įsidėmėkite tą jausmą, kai išmesite kažką nemėgiamo. Atsiminkite tą jausmą, kai nusipirksite tikrai norimą ir reikalingą daiktą. Pasižiūrėkite į tą vietą, kurioje neliko jums maišančio, nepageidaujamo daikto. Jausmas tikrai geras, netgi nusotabus, toks kaip šokolado valgymas, tad verta kasdien kontroliuoti savo namuose esančių daiktų reikalingumą, tinkamumą, keliamas emocijas.  

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Įvertinimas 5.00 (1 Vote)